Ekologijos bumas, kritikuojantis nenatūralius maisto ir kūno priežiūros produktus, Lietuvoje išgyvena pakilimą. Prekybos centrų lentynos lūžta nuo gaminių su skambiomis etiketėmis: „organiškas“, „funkcinis“, „ekologiškas“, „be E“. Tačiau ekspertai įspėja, jog sveikuoliškas produkto aprašymas savaime neužtikrina nei jo kokybės, nei tinkamumo vartoti. Kaip nepasiklysti tarp etikečių ir netapti ekologijos reklamų aukomis?

Esminė vartojimo amžiaus problema yra tai, jog esame pripratinti prie nepilnaverčių – apdorotų, perdirbtų ar tarpusavyje nederančių – produktų. Net tais atvejais, kai pirminė žaliava yra sertifikuojama kaip ekologiška, galutinis produktas gali būti nepilnavertis. Nepilnavertė mityba ir nepilnavertė organizmo priežiūra formuoja ir nepilnavertį žmogaus santykį su pačiu savimi bei artimaisiais. „Taip, pradėdami „nepilnu“ maistu, patys verčiame save gyventi „nepilną“ gyvenimą“, – teigia ekologinio „Mėtos“ ūkio Vaidotų kaime įkūrėjai Gražina ir Mindaugas Vyskupaičiai.

„Pilno“ maisto idėja

Terminas „pilnas maistas“ („whole foods“) nėra naujadaras: JAV ekologinės ūkininkystės pradininkai šią sąvoką panaudojo dar 1946 metais, kad apibūdintų sveikesnį, be apdorojimo, sintetinių priedų ir pakaitalų sukurtą maisto produktą. Tokį maistą sudaro laukų, sodų ar daržų derlius, kurio išauginimui nenaudojamos cheminės trąšos ir insekticidai.

Kaip pastebi M. Vyskupaitis, šiandien „pilno maisto“ kategorija yra žymiai aktualesnė, nes gamintojai išmoko sintetinėmis medžiagomis apgauti visus pagrindinius žmogaus receptorius: „Skonis, kvapas, išvaizda – dabar visus šiuos dalykus galima dirbtinai imituoti. Masinėje gamyboje maisto produktai montuojami kaip Lego konstruktoriai, o tai paneigia esminę pilnutinio maisto idėją: nesugriauti visumos, pirminių gamtos padiktuotų struktūrų“.

„Pilno“ maisto vertė

Žmogaus organizmas yra sudėtingas biocheminių reakcijų darinys. Medžiagos, patekusios į žmogaus organizmą, taip pat dalyvauja šiose reakcijose. Natūralios gamtinės medžiagos yra bioaktyvios ir subalansuotos pilnavertėms žmogaus organizmo funkcijoms užtikrinti. Tuo tarpu sintetinių arba pernelyg išskaidytų natūralių medžiagų mūsų organizmas neatpažįsta. Todėl jos kaupiasi organizme ir kelia jam stresą – ardo organizmo pilnatvę, išbalansuoja nervinę sistemą, provokuoja alergijas, įvairius susirgimus ar net piktybinius auglius.

„Pilnas“ arba tikras produktas pirmiausia yra kuo mažiau apdorotas produktas. Organizmas nemėgsta produktų maišymo ir geriausiai toleruoja tikrus, grynus produktus. Pavyzdžiui, jei duonos gaminiams skirti grūdai nuo pat pradžių suskaidomi į sėlenas, grūdo luobelę ir ląstelieną, vėliau atkurti natūralių maistinių ir biologinių grūdo savybių tampa nebeįmanoma. Vietoje to pasirenkamas apgaulės kelias: išskaidytos dalelės sumaišomos su cheminiais ir sintetiniais priedais, sukuriant pirminio produkto imitaciją. Tokiu būdu pagamintas produktas yra nenatūralus ir nesveikas, net jei pirminis jo komponentas atitiko visus ekologijos reikalavimus, o etiketėje kalbama apie naudą sveikatai.

Dėl to, renkantis duonos gaminius, be kurių neįsivaizduojamas kasdienis racionas, pirmenybę reikia teikti kuo mažiau sudėtinių dalių turintiems pilno grūdo ruginės ar pilno grūdo kvietinės duonos gaminiams.

Į ką atsižvelgti, renkantis „pilną“ produktą?

1. Ingredientų skaičius. Pagrindinis kriterijus, renkantis organizmui draugišką produktą, yra ingredientų kiekis. Natūralus maisto produktas paprastai pagaminamas iš ne daugiau nei 3 sudedamųjų dalių. Tikras produktas yra efektyvus savaime, sintetiniais priedais jo tobulinti nereikia.

2. Gamyba ir saugojimas. Jei, siekiant ilgesnio produkto galiojimo, jis apdorojamas kenksmingomis dujomis ar spinduliais, tai nebėra sveikas ir natūralus produktas. Tokiais atvejais visai nesvarbu, kad etiketėje šviečia užrašas „ekologiška“. Itin ilgas produkto galiojimo laikas – indikatorius, kad sudėtyje naudojami chemiškai aktyvūs priedai.

3. Apdorojimas ir žaliavų kilmė. Vertingiausi produktai sudaryti iš kuo mažiau chemiškai ir mechaniškai apdorotų ir neišskaidytų sudedamųjų medžiagų. Organizmui taip pat labiau priimtini gaminiai iš žaliavų, išgautų ten, kur gyvename. Todėl lietuviai pirmenybę turi teikti ne egzotiškuose kraštuose, o būtent Lietuvoje užaugintiems produktams. Pavyzdžiui, ieškant sveikatai draugiškų kūno priežiūros ir ypač pirties produktų, dėmesio verti vandens pagrindo produktai su medumi, pušų, beržų, dilgėlių ekstraktais. Jie yra lengvai įsisavinami per odą ir kvėpavimo takus, o jų likučiai lengvai nuplaunami vandeniu.

Ekstraktas, nuo kurio jaučiame pagirias?

Be aukščiau įvardintų taisyklių, būtina neprarasti kritinio mąstymo. Pavyzdžiui, prekyboje galima nesunkiai rasti ekstraktų pirčiai, kurių sudėtį sudaro vos trys ingredientai. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš sudedamųjų komponentų yra etilo alkoholis, „sveikatinimosi“ pirtyje seansas gali tiesiogine prasme užsibaigti pagiriomis. Mat su kiekvienu garuojančio eterinio aliejaus įkvėpimu alkoholis, mums to nepajaučiant, patenka į kraują ir užteršia visą organizmą.

Dėl to SPA reikmėms rekomenduotina rinktis natūralius ir alkoholio neturinčius produktus. Iš tokių natūralių ir ekologiškų pirties prekių sudaryta „Mėtinio gyvenimo“ linija.

„Pilno“ gyvenimo filosofija

Tad kaip turi atrodyti „pilnas“ gyvenimas? „Mėtos“ įkūrėjai, chemikė Gražina ir biologas Mindaugas, pateikia savąją versiją: „Paviršiniais pojūčiais nėra lengva atsirinkti, kas svarbiausia. Pavyzdžiui, deguonis neturi kvapo, vanduo neturi skonio, tačiau būtent jie yra gyvybės pamatas. Pilno gyvenimo esmė apskritai yra ne kokie nors produktai, o santykiai su gamta ir sąveika supančioje aplinkoje. Supratimas, pagarba ir tausojimas veda į pilnatvę… Ne kas kita, o būtent šeima, draugai, artimųjų meilė daro stebuklus bei saugo organizmo sveikatą. Tačiau pilnaverčiai santykiai su kitais žmonėmis neįmanomi, kol nesugebame pamilti patys savęs. O tam reikia organizmo darnos.“

Tik „pilni“, t.y. pilnaverčiai maisto ir kūno priežiūros produktai užprogramuoja organizmą veikti „pilnai“. Tuo atveju, jei šios taisyklės nesilaikome, kūnas netruks pasiųsti įspėjimo ženklus. Pirmi simptomai – kasdienis nuovargis, stresas, vidinis sunkumas – tai tarsi akmenukai batuose. Jaučiame juos kiekviename žingsnyje, bet netrunkame prie jų priprasti, susitaikome su tuo ir net pavadiname tai natūralia kasdienybės dalimi. Tačiau tokio pasirinkimo niekaip nepavadinsi pilnaverčiu gyvenimu. Pastarasis pasiekiamas tik tiems, kurie nebijo aktyviai reaguoti, atsikratyti akmenukų – viso to, kas juos stabdo, – ir judėti tolyn.