Mėta (Mentha piperita)
Augalų šeima Lamiaceae (Labiatae)
Sinonimai
Mėta, pipirmėtė
Kilmė
Mėta yra daugiametis augalas, auginamas kaip įvairių mėtų rūšių hibridas. Mėta yra paplitusi Europoje ir Šiaurės Amerikoje, taip pat auginama visame pasaulyje; ji buvo naudojama kaip vaistinis augalas tūkstančius metų, ypač esant virškinimo sutrikimams.
Daugiausia eterinio aliejaus išgaunama JAV, nors jis taip pat gaminamas Europoje, Rusijoje, Indijoje ir Maroke. Dauguma aliejaus sunaudojama kvapiųjų medžiagų ir dantų pastų gamybai.
Gamybos būdas
Mėtų aliejus distiliuojamas garais iš šviežių žydinčių žolelių. Norint gauti 1 kg eterinio aliejaus, reikia iki 40–50 kg šviežios mėtų žolės.
Aliejaus pobūdis
Mėtų aliejus turi gaivų, stiprų, mėtinį kvapą ir saldų atspalvį. Tai šviesiai geltonos arba šviesiai žalsvos spalvos skystis. Mėtų kvapas – vėsinantis, gaivinantis, šildantis, stimuliuojantis ir sukuriantis gaivumo pojūtį.
Aromato nata – nuo vidurinės iki aukščiausios – aromatas išlieka vieną ar dvi dienas.
Pagrindinės sudedamosios dalys:

Savybės
Nuskausminamosios, priešuždegiminės, antigalaktagoginės (mažina motinos pieno tekėjimą), antimikrobinės, antiseptinės, antispazminės, sutraukiantčios, antivirusinės, vidurių pūtimą mažinančios, cefalinės, tulžies išskyrimą skatinančios, emmenagoginės (padidina mėnesinių srautą), atsikosėjimą skatinančios, virškinimą gerinančios, diuretinės, karčiavimą mažinančios; kepenų, nervų stimuliatorinės; skrandžio, skrandžio-žarnyno reguliatorinės, paraziticidinės, antihelmintinės.
Terapinės savybės
Mėtų aliejus vėsina, gaivina, šildo ir stimuliuoja. Šio paradokso priežastis yra ta, kad kūnas padidina kraujotaką ir sušyla, reaguodamas į ant odos užtepto mėtų aliejaus vėsinimo efektą. Mėtų eterinis aliejus suteikia stimuliuojančias savybes daugeliui masažo ir vonios aliejaus mišinių, tačiau jo reikia naudokite tik vieną ar du lašus, kitaip kvapas užgoš visus kitus naudojamus aliejus. Jis ypač gerai dera su eukaliptais, levandomis, citrina, pušimis ir rozmarinais.
Pagrindinis mėtų aliejaus poveikis yra virškinimo sistemai, ypač skrandžiui. Jis pagerina maisto įsisavinimą ir gali būti naudojamas esant bet kokiems vangaus virškinimo simptomams, tokiems kaip vidurių pūtimas. Tai taip pat padeda sustabdyti atpylimą, rėmenį, raugėjimą ir žagsėjimą.
Mėtų aliejus yra virškinimo antiseptikas ir gali būti naudojamas skrandžio karštinei, viduriavimui ir apsinuodijimui maistu gydyti. Jis taip pat yra antispazminis, palengvins skrandžio spazmus ir dieglius. Tai yra pagrindinis aliejus gydant aerofagiją (nurijus orą). Esant virškinimo problemoms, mėtų aliejus gerai derinamas su pankolių ir apelsinų aliejais, jį galima praskiesti masažiniu aliejumi ir masažuoti pilvo sritį.
Šis aliejus gali būti naudojamas pykinimui dėl bet kokios priežasties, įskaitant rytinį ir kelionių. Mėta padeda virškinti riebalus, skatindama tulžies tekėjimą, detoksikuojančiai veikia kepenis.
Aromaterapiniai naudojimo būdai
Mėlynės, patempimai ir nykstelėjimai, patinimai, grybelis, niežai, dantų skausmas, neuralgija, raumenų skausmai, kvėpavimo sutrikimai, halitozė, diegliai, nevirškinimas, dirgliosios žarnos sindromas (aliejus, vartojamas viduje pipirmėčių kapsulių pavidalu – dozavimas pagal gamintojo instrukcijas), vidurių pūtimas, burnos opos, pienligė, pykinimas, karščiavimas, peršalimas ir gripas, alpimas, galvos skausmas, psichinis nuovargis, migrena.
Psichologinis profilis
Mėta tinka pereinamuoju laikotarpiu, kai baigiasi vienas gyvenimo etapas ir prasideda naujas, pavyzdžiui, keičiant mokyklą ar prisitaikant prie naujo gyvenimo būdo. Galbūt žinote, kad reikia keisti darbą, santykius ar persikraustyti į kitus namus, tačiau dar nežinote, kuria kryptimi pasukti. Mėtų naudojimas padės nutraukti ryšį su praeitimi ir sustiprins ryžtą bei drąsą žengti kitą žingsnį.
Puikiai susimaišo
Su muskatinio šalavijo, eukaliptų, pelargonijų, levandų, citrinų, rozmarinų, arbatmedžio eteriniais aliejais. Aliejus yra labai kvapus, todėl naudokite saikingai.
Mūsų saugos patarimai
Mūsų patarimai burnos ir odos apribojimams yra pagrįsti 8,0% menthofurano ir 3,0% pulegono kiekiu, kurių ribos yra 0,2 mg / kg per parą ir 0,5% menthofurano, o 0,5 mg / kg per parą ir 1,2% – pulegono (žr. Sudedamųjų dalių profiliai, 14 skyrius). Mėtų arba pipirmėčių aliejaus reikėtų visiškai vengti esant širdies virpėjimo atvejams ir žmonėms, turintiems G6PD trūkumą. Tai yra gana dažnas paveldimas fermentų trūkumas, ypač kinų, Vakarų Afrikos, Viduržemio jūros ar Artimųjų Rytų kilmės žmonėms (Olowe & Ransome-Kuti 1980). Žmonėms, turintiems G6PD trūkumą, paprastai pasireiškia nenormalios kraujo reakcijos bent vienam iš šių vaistų arba jiems buvo patarta jų vengti: antimaliarinių vaistų; sulfonamidų (antimikrobiniai); chloramfenikolio (antibiotikas); streptomicino (antibiotikas); aspirino.
Įspėjimai
Naudokite mažiausiomis koncentracijomis, nes tai gali dirginti jautrią odą. Kadangi aliejus skatina menstruacijas, jo geriausia vengti per pirmąjį nėštumo trimestrą.
Kitos rūšys
Mėtos tarpusavyje kryžminasi, tokiu būdu išvedamos įvairios naujos rūšys ir porūšiai. Mes pateikiame pagrindinių ir kelių neįprastų mėtų rūšių apžvalgą:
• Mentha arvensis (Dirvinė mėta ) pagrindiniai komponentai mentolis, mentonas.
• Mentha piperita (Pipirmėtė) – pagrindinis ingredientas mentolis.
• Mentha piperita (Pipirmėtė, menthofurano chemotipas) – pagrindinis ingredientas menthofuranas.
• Mentha spicata (Šaltmėtė), Mentha viridis (Nana arba Maroko mėtos) – pagrindiniai komponentai: L-karvonas, limonenas.
• Mentha pulegium L.( Taškuotoji mėta) – pagrindiniai komponentai: pulegonas, mentonas, mentolis.
• Mentha citrata Ehrh. (Apelsinų mėtos arba bergamočių mėtos) – pagrindiniai komponentai: linalolis, linalolio acetatas, terpineolis.
• Mentha longifolia L. (Miškinė mėta ) – pagrindiniai komponentai: piperitono oksidas, linalilo acetatas.
Pagrindinis komponentas, suteikiantis eteriniams aliejams gaivumo ir vėsinimo efektą, yra mentolis. Kiti komponentai, tokie kaip mentonas ar mentofuranas, suteikia mėtoms dumblo kvapą.
Šaltmėčių aliejus (Mentha spicata) yra švelnesnis ir saldesnis už pipirmėčių, tačiau turi panašias savybes.

Nuorodos:
1. C. Wildwood “The Encyclopedia of Aromatherapy”, Vermont, Healing Arts Press, 1996
2. R. Tisserand, R. Young, E. M Williamson “Essential Oil Safety. A Guide for Health Care Professionals”, Churchill Livingstone ELSEVIER, 2014
3. S. Curtis “Essential Oils”, AURUM, London, 1996
4. R. Balz “The Healing Power of Essential Oils”, LOTUS LIGHT SHANGRI-LA, Twin Lakes, 1996
5. Л.ГДудченко, Г.П.Потебня, Н.А.Кривенко «Ароматерапия и аромамасаж», «Максимум», Киев, 1999